top of page

Mentalizacija

Mentalizacija arba mentalizavimas - tai mūsų bendražmogiškas gebėjimas bandyti numatyti, suprasti, kas slypi už mūsų pačių ir kitų žmonių elgesio. Tai smalsumas siekiant paaiškinti, kaip kylančios emocijos, jausmai, mintys, poreikiai, motyvai paveikia mūsų elgesį. 

Ji gali būti apibrėžiama, kaip savo ir kitų vidinių būsenų tokių kaip emocijos, mintys, įsitikinimai, poreikiai, motyvai, ir jų ryšio su elgesiu supratimas (tokį apibrėžimą dažnai rasite mentalizacijos teorijos pradininko P. Fonagy darbuose).

Dar kitaip mentalizacija galime paaiškinti kaip:

•Kaip mes suprantame save, kitą ir kas vyksta santykyje tarp mūsų

•Kodėl mes/kiti pasielgiame taip, kaip pasielgiame? Kas yra už matomo elgesio?

•Galėjimas pamatyti save iš šalies, o kitus iš vidaus

•Supratimas savęs ir kito ir jausmais, ir protu

•Jaučiu ir mąstau vienu metu apie save, kitus ir kas vyksta tarp žmonių

•Empatija kitam ir sau

Mentalizacija domiuosi moksliniuose darbuose ir mentalizacija pagrįstu požiūriu remiuosi praktikoje. 

Jei norite pasiteirauti dėl mentalizacija grįstos terapijos (MBT), registruotis ar susitikti sesijai, kur aptariame MBT tinkamumą jūsų situacijai - susisiekite su manimi lina@gervinskaite.lt

Toliau rasite ir kasdienių, ir mokslinių mentalizacijos temos paaiškinimų, tyrimų, prie kurių dirbau, rezultatų.​

Mentalizacija gerai savijautai

Kaip vystosi mentalizacija?

Mentalizacija yra tarpasmeninės prigimties, pirmiausia besivystanti prieraišumo santykiuose.

 

•Gimstame su potencialu, bet ne su pačiu sugebėjimu

 

•Tam, kad vaikas galėtų mokytis mentalizuoti, pats turi turėti mentalizacijos patyrimą santykyje su kitu žmogumi.

Mentalizacijos raidos veiksnius analizavome straipsnyje "Mentalizacijos raidos veiksnių vaikystėje ir paauglystėje apžvalga" - skaityti čia

Tyrimo rezultatus, kuriame nagrinėjome mamų mentalizacijos ir vaikų prieraišumo ryšio vidurinėje vaikystėje ryšį publikavome straipsnyje "Maternal Reflective Functioning and Attachment Security in Girls and Boys: A Closer Look into the Middle Childhood" - jį galite rasti čia.

Mentalizacijos raidai ir sutrikimams paauglystėje daug dėmesio skyrėme apžvalginiame straipsnyje - skaitykite čia.

Šeima ir mentalizacija. Santykių vaidmuo mentalizavime

Mentalizacijos sutrikimai ir psichikos sveikatos sunkumai

  • Pakankamai sklandi mentalizacija yra siejama su gera psichikos sveikata. Ilgalaikiai ar laikini mentalizacijos sutrikdymai, netikslumai – siejama su skirtinga psichopatologija. 

  • Kasdienybėje kiekvienas iš mūsų susiduriame su momentais, kai mūsų galimybės suprasti savo ir kitų emocijas, mintis, poreikius, elgesį suprastėja. Tai yra visiškai natūralu.

  • Tačiau dažnas mentalizacijos praradimas, tendencingumas, sunkumai grįžti į mentalizaciją ar žemi mentalizacijos gebėjimai yra siejami su skirtingais vaikų ir suaugusių psichologiniais sunkumais. 

Daugiau mano su bendraautoriais publikuotų mokslinių straipsnių galite skaityti čia.

Informacija apie mentalizacija grįstos tėvystės programos "Švyturys" tyrimo rezultatus galite rasti čia: www.svyturiotevyste.lt/moksliniai-tyrimai

Tyrimai

Mentalizacija grįsta terapija (MBT)

  • Mentalizacija grįstos terapijos (MBT) ištakos - siekis padėti žmonėms, susiduriantiems su asmenybės funkcionavimo sunkumais (ribiniu asmenybės sutrikimu). Jos pradininkai - Peter Fonagy ir Antony Bateman. ​

  • Klinikinei praktikai ir moksliniams tyrimams atskleidžiant, kad MBT efektyviai padeda, jos taikymas išsiplėtė ir toliau plečiasi.

  • Dabar ši terapija taikoma skirtingiems sutrikimams ar sunkumams ir teikiant skirtingo lygio pagalbą, o taip pat ja remiamasi vystant įvairias terapines ir prevencines programas.

  • MBT taikoma patiriant:
    • išreikštus tarpasmeninių santykių sunkumus, pasikartojančius konfliktus

    • intensyvias emocijos ir jų kaitą, kuri trukdo kasdieniniam gyvenimui, impulsyvumą

    • sunkumus suprasti save ir kitus žmones

    • depresiją, asmenybės sutrikimus, elgesio sutrikimus, valgymo sutrikimus, psichozinio spektro sutrikimus

    • MBT taikoma patyrus raidos traumų, sudėtingų trauminių išgyvenimų, dirbant su pažeidžiamomis ir kompleksinių poreikių turinčiomis grupėmis.

 

  • Mentalizacija grįsta pagalba gali būti naudinga siekiant sustiprinti savęs ir kitų supratimą, emocijų reguliavimą, pagerinti tarpusavio santykius, socialinį funkcionavimą ir pan. 

Tekstai Linos Gervinskaitės-Paulaitienės

bottom of page